Maži darbai, didelė širdis

Tik trupinėlis spalio grožio...

Ruduo mojuoja rankomis – šiek tiek liūdnai, šiek tiek džiugiai. Medžiai stovi atviri, išsirengę iki sielos – pasiruošę paskutiniam šokio posūkiui su vėju. O virš visko – dulksna. Tokia švelni, lyg krikšto vanduo iš dangaus. Jos nematai, tik jauti – kaip gerus darbus, kurie tylūs, bet tikri. Spalio 30-osios rytą Trakų Pusiasalio pilies kieme susibūrė jaunystė – pilietiški Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos moksleiviai. Jie dovanojo brangiausią, ko negalima nei nusipirkti, nei pasiskolinti – laiką. Rinko lapus, gainiojo rudenį, mojavo grėbliais tarsi dainos taktą mušdami. Kiekvienas judesys – tarsi mažytis gerumo akordas. Kai darai gera, pasaulis nuskaidrėja. Tarsi kažkas įjungtų šviesą viduje – tyliai, be triukšmo. Padėdamas kitiems, iš tiesų išgelbsti save nuo rudens pilkumos. Ačiū jums – atėjusiems su šypsena, su gera širdimi. Jūs – tie spinduliai, dėl kurių net rudeninis lietus atrodo šviesesnis.

Trakų istorijos muziejaus Kultūrinės komunikacijos specialistė Rasa Pavilionienė